- durtinė
- durti̇̀nis, durti̇̀nė bdv. Ant nukentė́jusiojo kū́no àptikta daugýbė durti̇̀nių žaizdų̃.
.
durtinė
Look at other dictionaries:
durtinė — durtinė̃ sf. (3a) žr. 1 durtinys: Ans dùrtinę tebenešioja Pln … Dictionary of the Lithuanian Language
durtinis — 2 durtìnis, ė adj. (2), dùrtinis (1) 1. kuriuo duriama, duriamasis: Durtìnis peilis KI302. Padūkęs piktumu, stvėrėsi už peilio, durtinio, kabančio po diržu V.Piet. Buvo dùrtinės lopetos ir mestinės – velėnoms durti ir išmesti Šts. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
durtinys — 2 durtinỹs, ė̃ smob. (3a) storas, kresnas, stiprus žmogus, žaliūkas: Pečiuose durtinỹs buvo vyras Šts. Toks durtinỹs vyras ir nepakeltum to maišo! Brs. Buvo toks durtinùkas, derlus vyrukas Slnt. Ans yr neaukštas, drūktas, durtinẽlis vyras Dr … Dictionary of the Lithuanian Language
